Kartais žmonės stebisi mūsų sėkme. Aš atsakau paprastai, paslaptis – holistinis požiūris. Ir kartais išgirstu atsaką „Nesąmonė. Versle tokie dalykai neveikia. Nežinau apie ką tu, bet mes užsiimam verslu.“ Būtent čia ir prasideda esmė.

Holistika – ne sistema, o gyvenimo gylis.

Kalbėdamasis su strateginiais klientais ar žmonėmis, kurie ateina pas mus į patirčių erdvę, kartais paminiu, kad mūsų įmonės veikla remiasi holistiniais pagrindais. Ar tai apibrėžta sistema? Ne. Tai daugelio metų tyrinėjimų rezultatas. Tyrinėjimų, kuriuose augo ne tik mano namų biblioteka, bet ir gyvenimo gylis (na tai nėra pagrindinė gylio priežastis). Tai natūraliai manyje gyva ir šiandien aš ją sąmoningai gilinu, žingsnis po žingsnio bandydamas įvardyti tai, kas ilgą laiką buvo juntama, bet neįvardyta.

Man holistika nėra nei metodika, nei etiketė. Tai ne marketinginis dvasingumas ir ne „graži istorija klientui“. Tai atsakomybė – už tai, ką nešu, ką stiprinu ir ką palieku po savęs.

Bendri laukai su Lenka Lutonska.

Neseniai atradau stiprią moterį iš Anglijos – Lenką Lutonską. Ji daug kalba apie energetinį pardavimą. Spėjau ir pasidomėti jos darbais, ir pabendrauti su jos komanda. Radome labai daug bendrų taškų.

Kartais svarstau: tai, kas jai yra energetika, man yra holistika. Mes kalbame skirtingais žodžiais, bet apie tuos pačius gylius. Nors mano žodyne žodžiai energija ir rezonansas - sutinkami kasdien.

Visa, ką skaitysi toliau, yra to paties principo skirtingos išraiškos.

Kodėl? Klausimas, kuris mane lydi nuo vaikystės.

Klausimas „kodėl?“ mane sekė pirmas. Nuo ankstyvos vaikystės – nuo tų akimirkų, kai dar būdamas 6-9 metų vaikas vienas lakstydavau po kaimo kiemą, stebėdavau laidotuvių procesijas, ilgai žiūrėdavau ir klausdavau savęs "kodėl"?

Vėliau gyvenime išryškėjo dėsnis: jeigu nematau gilesnės prasmės, mano darbai nejuda. Prieš keturiasdešimtuosius gyvenimo metus aiškiai supratau – dvasingumas man itin artimas. Tai plati ir subtili sritis, todėl čia į ją nesiplėsiu.

Kadangi visada vertinau tvarumą versle, iš šio suvokimo natūraliai gimė dvasinio kapitalo sąvoka. Vėliau ją padėjo suprasti profesionali literatūra – mokslinė, psichologinė, ekonominė.

Dvasinis kapitalas ir verslo atsparumas.

Mažai kas žino, bet pasaulio komercijos istorijoje būtent tos įmonės, kurios išdrįso savo veikloje vystyti dvasinį kapitalą, dažnai buvo ir labai sėkmingos, ir labai stiprios. Jų net netrikdė įžymiosios finansinės krizės. Mokslininkų analizuojama perspektyva rodo, kad dvasinis kapitalas buvo viena esminių jų atsparumo ir augimo priežasčių. Ir nenustebk, jei ateityje sutiksi daugiau įmonių pripažįstančių dvasinį kapitalą, nes tai ateitis. Kuo labiau žudoma prasmė įmonės veikloje, tuo ji labiau iš savęs suranda priešingą atsvarą. O šie laikai ir pasižymi - nužudyta prasme profesinėje veikloje. Visuomenės psichologinė sveikata - to rodiklis.

Ne kiekybė, o gylis.

Aš nematau prasmės turėti daugybę produktų, jei nė vieno jų neišmanau giliai, jeigu nejaučiu produkto autentiškumo ir „dvasios“, jeigu nerandu autentiškos tikros vertės darbuotojams, žmonėms, kurie su juo dirba, klientams, vartotojams, kuriuos jis gali atliepti. Man svarbu suvoktą gylį perduoti. Tada klientai perka ne daiktą. Tada visi atranda prasmę ir vertę.

Tai tik maža dvasinio kapitalo mozaikos dalis – ir net ne esminė.

Atvirumas, edukacija ir tikra komunikacija.

Man svarbu edukuoti, komunikuoti ir būti radikaliai atviram tiesoje. Nematau prasmės brukti, kišti ar menkinti kitus produktus. Visiems neįtiksi, o ir pasaulis didelis, pakankamas, visiems yra jame vietos, pasirinkimo. Man svarbu patirti gylį savo veikloje ir iš to gylio perduoti vertę. Kitaip – tai tampa tuščia.

Sąmoningas produktas ir sąmoningi mainai.

Man svarbu turėti sąmoningą produktą. Tokį, kuris mane atliepia, neša perspektyvą, potencialą ir vertę. Čia tampu šiek tiek nepatogus. Tiek partneriams, tiek kolegoms, ypač HIMACS – aš noriu, kad tai, ką duodu kurtų mainus. Aš augdamas noriu matyti augančią aplinką. Kitaip nejuda energija. Negaliu prisiversti daryti to, kur nematau prasmės ir gyvų mainų.

Man svarbu bendrauti su kolegomis ir padėkoti jiems už jų pasiekimus, vidinį augimą ir patirtis, per kurias tas augimas vyko. Aš sakau: esmė yra čia, o ne paskutinėje finansinėje eilutėje. Nes būtent ši esmė ir sukuria tą paskutinę eilutę.

Ypatingai svarbus yra požiūris į kolegas, į žmones. Mano kolegos gali jausti, gali pavargti, gali nerezonuoti į aplinkybes, gali jaustis emociškai prastai. Jie nėra AI biorobotai. Jiems (kaip ir man, ir tau) daro įtaką negatyvūs žmonės, energetiniai vampyrai. Įtaka yra griaunanti laiką, ėdanti energiją, sveikatą, motyvaciją - per naktį tai neatsistato. Jie bijo, nerimauja. Jaučia įvairius jausmus. Ir tai normalu. Mes apie tai kalbamės. Ir tai nereikšminga smulkmena - bet viena esminių asmeniniam augimui.

Tarnystė kaip dvasinio kapitalo šerdis.

Man svarbu ieškoti būdų pasitarnauti silpnesniems. Buvo laikotarpių, kai nepavyko to realizuoti – ir tai labai skaudino. Buvo ir laikotarpių, kai pavyko – ir tai tapo gilia mano prasmės patirtimi. Aukojau, padėjau, pasitarnavau – apie tai niekas nežinojo. Mano santykis su tarnyste niekada nebuvo demonstratyvus. Tai ne gelbėtojo vaidmuo. Tai vidinis žinojimas: jeigu turi daugiau – privalai dalintis. Ne todėl, kad „reikia“, o todėl, kad kitaip prarandu ryšį su savimi. Apie tai kalbu dabar todėl, kad kalbu apie dvasinį kapitalą. Ir ši dalis yra viena esminių jo sričių.

HIMACS kaip sąmoningas materialumas.

HIMACS man nėra tiesiog medžiaga. Tai forma, kurioje idėja gali tapti kūnu. Tai medžiaga, leidžianti mintį paversti erdve, o erdvę – patirtimi. Kodėl tai svarbu? Aš nemėgstu „pardavinėti parametrų“. Aš jaučiu formą, paviršių, tylą, tęstinumą. HIMACS nėra lengvas produktas. Jis reikalauja supratimo, kantrybės ir atsakomybės. Todėl jis netinka visiems užsimaniusiems daryti verslą. Ir tai yra jo stiprybė, o ne silpnybė. Aš veikiu per ketinimą auginti HIMACS ne tik rinkoje, bet ir sąmoningume – kaip jis pristatomas, suprantamas ir naudojamas. Jeigu HIMACS būtų tik produktas – aš tuo neužsiimčiau. Aš lieku su juo todėl, kad matau jame potencialą augti kartu su sąmoningesniu požiūriu į erdvę, vertę ir žmogų.