Ar klausia žmonės "HIMACS braižosi"? Taip. Bet ar žodis „braižosi“ čia tinka? NE!

Tai labai geras klausimas, nes žodis „braižosi“ semantiškai meluoja. Jis iš karto užduoda žalos, defekto, neatsargumo toną. O HIMACS realybė – visai kita. HIMACS energetiškai elgiasi taip, kaip medis turi rieves, o natūralus akmuo tekstūrą. Tai – medžiagos tikrumas.

HIMACS neturi paviršiaus, kuris sugadinamas. Jis turi paviršių, kuris bręsta. HIMACS paviršius bręsta kartu su naudojimu. Todėl visi, kurie apie jį kalba sakydami „nusibraižo“, „pažeidžiamas“, „dėvisi“ - meluoja apie medžiagą. Nes tai ne pramoninis paviršius. Tai – medžiaga, turinti laiką.

Kaip vynas Toskanos ar Burgundijos rūsiuose – jis ne „nusidėvi“, o įgyja charakterį. Kaip sūris Emilijos–Romanijos ar Jura urvuose – jis ne „pažeidžiamas“, o subręsta.

HIMACS - tai paviršius, kuriam leista būti tikram. Būti savimi. Paviršius, kuriam laikas yra vertė. Kai esi šalia, jauti gylį, brandumą, šilumą. Gamtos šešėlius. Vėjo parašus kopų smėlyje. HIMACS ne slepia – jis kalba. Nes tai paviršius, kuriam leista gyventi. Ir kai laikui leidžiama būti – jis tampa prasme.

HIMACS Solid Surface - bręsta ir įgyja charakterį.

Yra viena labai žmogiška istorija. Susirenka šeima prie ąžuolinio stalo, kuris matė daugiau nei vieną gyvenimą. Jis gali būti nudėvėtas, subraižytas, vietomis net giliai įrėžtas. Ir keista – bet būtent tokie paviršiai stipriausiai atliepia buvimą. Juose nėra defekto. Juose – žmogiškumas. Istorija. Praeitis. Tikrumas. Sentimentai. Rankų šiluma. Balsai. Tylos. Juokas. Ginčai. Laikas. Ir mes niekada nesakome, kad toks stalas „sugadintas“. Mes sakome – jis turi istoriją.

Taip pat ir HIMACS. Ne paviršius, kuris bijo gyvenimo, o paviršius, kuris jį priima. Jis neapsimeta amžinai nauju. Jis bręsta kartu su naudojimu. Tai – tvarus tikrumas.

Biure turime įstabų pavyzdį – salą iš AURORA BUTTER CREAM. Ji apvali, minkšta, kviečianti. Net berašant pats atėjo žodis – seksuali. Nes ji primena moters linijas. Į ją malonu atsiremti – toks ir buvo užmanymas. Krašto storis toks, koks atsiranda, kai lengvai užlenki pirštus į delno vidų. Kai atsiremi į salos stalviršį, kai paimi delnu, tarsi apkabini – atsiranda jausmas. Ji rezonuoja.

Kai sprendžiau, ar daryti salą iš šios spalvos, bijojau. Spalva graži, patraukli, tokia „įdegusi“, lyg tamsesnė nuo saulės. Galvojau, turėsime biure didžiulę salą, vaikščios svečiai, klientai, dizainerės ir visi matys ją stipriai autoritetingai subrendusią. Pakeisti jau nebebus kaip. Bet jausmas sakė: dėk, nebijok. Ir aš rizikavau. Ir tai pasiteisino. Kodėl kilo baimė? Nes tamsesnėse Solid Surface spalvose greičiau matosi gilesni įbrėžimai. Bet šiuo atveju nerimavau be reikalo. Ji nėra tokia tamsi, kad reikėtų bijoti. Ir visgi ji atrodo autoritetingai, atrodo giliai brandi - visada kyla pasididžiavimas ja, kai ateina svečiai. Ji visada būna pastebėta, visaip kaip akimis apžiūrėta, delnu glostyta. Apžiūrėtas būna kiekvienas jos tikrumas. Jeigu skaitai šias eilutes ir tu jos dar nematei - užsuk būtinai, nedvejok. Tai kvietimas pilnas pasitikėjimo.

Kodėl tamsesnėse Solid Surface spalvose branda matosi greičiau?

Atsakymas paprastas ir labai žemiškas. Tai nėra apie medžiagos jautrumą. Tai yra apie šviesą, kontrastą ir žmogaus regą. Tamsesnėse Solid Surface spalvose branda neatsiranda greičiau. Ji tiesiog greičiau pastebima. Nes ant tamsaus fono šviesa, pataikiusi į mikroįbrėžimą, atsispindi ryškiau. Susidaro didesnis šviesos ir šešėlio kontrastas, todėl akis jį pagauna greičiau. Ant šviesaus paviršiaus vyksta priešingai – tas pats mikroįbrėžimas vizualiai „ištirpsta“, šviesa išsisklaido tolygiau, kontrastas sumažėja ir akis jo nefiksuoja taip greitai.

Akys evoliuciškai yra jautresnės šviesos–tamsos kontrastams. Jos greičiau fiksuoja nelygumus ten, kur kontrastas didesnis. Todėl galima sakyti taip:

• tamsus paviršius suteikia daugiau „informacijos“ akiai,

• šviesus paviršius suteikia daugiau „ramybės“.

Tas pats efektas visose natūraliose medžiagose.

• Juodas granitas rodo naudojimo pėdsakus labiau nei šviesus.

• Tamsus medis aiškiau atskleidžia rieves ir laiką.

• Tamsus metalas greičiau „sugauna“ gyvenimo ženklus.

Tamsios spalvos atskleidžia paviršiaus gyvenimą. Šviesios – jį nuramina. Tamsesnės Solid Surface spalvos nėra jautresnės. Jos tiesiog sąžiningesnės šviesai.

Taigi, atsakymas.

Ar HIMACS reaguoja į naudojimą? Taip.

Ar HIMACS Solid Surface bręsta? TAIP.

Patirčių erdvėje, jei reikia, klientams į rankas duodame žirkles, kad patyrinėti, pajausti HIMACS. Ši pažintinė patirtis praturtina. Ir įdomiausiai - neatstumia. Nes baimė gyvena vaizduotėje, o ne patirtyje. Žmogaus neatstumia tai, kas leidžia būti. Atstumia tai, kas reikalauja saugotis.

Tai archetipinis atpažinimas.

Giliai viduje žmogus atpažįsta labai seną dalyką: medį, kurį galima liesti, akmenį, kuris nebijo rankos, paviršių, kuris nesubyra nuo buvimo. Todėl HIMACS patirtyje atsiranda smalsumas ir pagarba. Ne todėl, kad „nieko nenutiko“. O todėl, kad nutiko tai, kas tikra.

P.S. HIMACS irgi atsinaujina taip pat lengvai, kaip stiprus ąžuolas.